pavėjuoti — 1. intr. kiek vėjuoti, kilti vėjui: Nuo miško ir nuo jūros stipra vėsa pavėjavo rš. 2. intr. kiek vėduoti, mosuoti: Pavėjavaũ jam nosine, ir atsigavo Ds. Pavėjuok, tai ne teip sopės sumuštą ranką Plš. Kazokas užvydo mano skaras an kojų, prilėkė … Dictionary of the Lithuanian Language
paveja — pavejà sf. (3b) žr. pavija: 1. Ktk, Užp, Trgn, Lnkv Imk didesnę paveją, atrodys daugiau siūlų Ml. 2. Švnč Virvė iš dviejų, trijų, keturių pavejų̃ Zp … Dictionary of the Lithuanian Language
pavyti — 1 pavyti, pàveja (pàvija; SD43, S.Dauk), pavìjo tr. Š, Rtr, NdŽ 1. SD1134, Sut, Amb, M, ŠT286, Šlč, BzB312 vejantis susilyginti: Jodamas paveju R127, MŽ167. Nenusekamas, nepasiekiamas, nepavijamas SD193. Jok risčia, kad pavytum juosius J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
žibčikas — מìbčikas (rus. живчик) sm. (1) Kvt, Mlt 1. kas labai judrus, išdykėlis, padauža: Žìbčikai, bulkinai, puidokai – vis tas pats Žeml. Anas visur įsivelia, tas žìbčikas Akn. Pažadėjo nesusidėt su kokiais žìbčikais, ka nenueit pavėju Krč. Tas… … Dictionary of the Lithuanian Language